Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?
Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.
Pareigybių (priežasčių), kurias ėję gyventojai (ir jų šeimų nariai) privalo deklaruoti turtą, sąrašas 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-854 buvo papildytas, todėl 2017 m. ir vėlesnių metų turtą reikės deklaruoti šiems gyventojams:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.
Jeigu tokio turto gyventojas (18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs) neturi, tai turto deklaracijos pateikti nereikia.
Kas privalo deklaruoti metines pajamas?
Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:
Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ar bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams;
Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) jie pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas 2017 m. yra gavę;
Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų, dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, ir pan.
Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį;
Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės visą metinį papildomą NPD prisitaikyti pageidaujantis vaikus auginantis gyventojas, gavęs 11 mėnesių darbo užmokestį, kuriam buvo pritaikytas 11 mėnesių papildomas NPD.
Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Deklaravimo paslaugos kaina |
Nuo 30 eurų + PVM |